- švargždus
- švargždùs, -ì adj. (4) Š, BŽ619, NdŽ, DŽ, KŽ, Kv; Rtr
1. kimus, duslus, gergždžiantis (apie balsą): Švargždus balsas kažką tikino, esą to negali būti rš.
švar̃gždžiai adv. KŽ.2. (neol.) J.Balč lingv. tariamas su šlamesiu (apie pučiamuosius priebalsius s, š, z, ž ir afrikatas): Švargždžiosios priebalsės s, š, ž J.Jabl. Švargždieji š, ž vargu bus pavirtę švilpiamaisiais s, z vėliau kaip prieš 800 metus K.Būg. Teip ištaria visi lietuviai, kurie tuose atsitikimuose verčia tj, dj į švargždžias santaras cz, dž Jn.
Dictionary of the Lithuanian Language.